Lundasumariš 2011 (seinni hluti)

Ótrślega margt bśiš aš gerast undanfarnar vikur ķ lundamįlum Eyjamanna, en ég er bśinn aš bķša meš aš skrifa žessa seinni grein ķ von um aš hér sęjust einhverjar pysjur, en žvķ mišur viršist sś von ętla aš bregšast, en er samt ķ samręmi viš spį mķna frį žvķ ķ vor.

Ég ętla aš byrja į žvķ aš žakka bęjarfulltrśanum Pįli Scheving, fyrir frįbęrt frumkvęši sitt en fyrir nokkru sķšan var Pįll staddur vestur į Dalfjalli ķ žessu grķšarlega lundaflugi sem var hér allan sķšasta mįnuš, įkvaš hann aš fara ķ veišistaš og hįfa nokkra fugla til žess aš sjį hvort aš žaš vęri ekki rétt aš mikiš vęri af ung lunda og reyndist žaš vera sjö af hverjum tķu sem hann hįfaši, en aš sjįlfsögšu sleppti Palli öllum lundunum. Žetta frumkvęši Pįls var til žess aš Erpur og félagar į Nįttśrufręšistofu Sušurlands rumskušu śr Žyrnirósar svefninum, fengu meš sér tvo vana veišimenn sušur ķ Höfša, hįfušu ca. 100 fugla og komust aš sömu nišurstöšu, eša aš 70% lundans vęri ungfugl. Višbrögš žeirra viš žessu voru hins vegar eitthvaš žaš undarlegasta sem ég hef séš frį Erpi sķšustu 4 įrin, en allan žann tķma hefur Erpur ķtrekaš sagt aš ef bęjarrįš Vestmannaeyja leyfši lundaveišar ķ hįf, žį myndi ašeins veišast fulloršinn lundi og žvķ vęri veriš aš minnka stofninn meš žvķ aš leyfa slķkar veišar (reyndar sagši yfirmašur Erps mér fyrir nokkru sķšan aš žaš vęri stefna Nįttśrufręšistofu Sušurlands aš žaš ętti aš banna allar lundaveišar og ég held aš rįšamenn hér ęttu aš hafa žaš ķ huga).

Nś, hins vegar, snżr Erpur algjörlega viš blašinu og segir aš žaš sé ekkert aš marka aš žaš veišist svona mikiš af ungfugli, žvķ žaš sé svo einfalt aš nį ungfuglinum meš hįf. Žetta er aš sjįlfsögšu al rangt hjį Erpi, žvķ aš gegnum žaš lišlega 30 įr sem ég hef stundaš lundaveišar, žį hafa oft komiš įr, žar sem mikiš er af ungfugli og uppistašan ķ veišinni žvķ ungfugl, en önnur įr hins vegar ekki og uppistašan žvķ oft graddi, en hafa veršur ķ huga aš lundastofninn ķ Vestmannaeyjum skipti nokkrum milljónum.

Varšandi feršažjónustuna, žį er žaš nś alžekkt aš feršažjónustan ķ hvalaskošunum hefur barist af mikilli hörku gegn hvalveišum en žrįtt fyrir aš hér sé veiddur hvalur, žį er aukning į hverju įri ķ hvala skošunum. Žaš neikvęšasta, hins vegar, sem ég hef séš ķ sumar śr feršažjónustu ķ Vestmannaeyjum, er vištal viš Sigmund į PH Vķking, žar sem hann benti į žaš, aš Ķslenskur feršamašur sem kom til Eyja hefši furšaš sig yfir höfuš aš sjį lunda ķ Vestmannaeyjum. Žarna er aš verki hin svo afar neikęša umręša sem Erpur hefur komiš aš staš ķ fjölmišlum um lundann og alveg örugglega ekki ķ samręmi viš žį jįkvęšu ķmynd, sem viš viljum sjį ķ umfjöllun um Vestmannaeyjar.

En hvers vegna er svona mikiš af unglunda nśna? Ég hef oft sagt frį žvķ, aš samkv. mķnum śtreikningum, žį var nżlišun ķ lundastofninum (pysjur) įriš 2007 ca. 400 žśs. pysjur, sem er ekki mikiš mišaš viš aš holufjöldinn ķ Vestmannaeyjum er talinn vera 1,5 millj. Erpur hefur ķtrekaš sagt aš engar pysjur hafi komist į legg į sķšustu įrum, en ķ Fréttum ķ gęr er grein eftir forstöšumann Nįttśrufręšistofu Sušurlands, žar sem kemur fram aš žeir hafi vitaš žaš aš žaš hefši eitthvaš af pysjum komist į legg bęši 2008 og 2009 eša ca. 10% hvort įr, sem ętti žaš aš vera svona ca. mišaš viš stofnstęršarmęlingar Erps 70-150 žśs. pysjur hvort įr og žvķ hįlf furšulegt, aš žessir ašilar skuli ganga jafn langt ķ barįttu gegn lundaveišum og žeir hafa gert. Sérstaklega ef tekiš er tillit til žess aš į sķšasta įri įkvaš bęjarrįš aš treysta veišimönnum til žess aš meta įstandiš og leyfšu veišar ķ 5 daga, en žessa daga sįst lķtiš af fugli og voru žvķ ašeins veiddir 123 lundar og žvķ augljóst aš veišimenn voru ekkert aš rembast og žvķ sorglegt aš skošanir veišimanna skyldu vera hundsašar ķ įr. 

Aš lokum nokkur atriši. Mér hefur veriš bent į žaš aš helsta rannsóknarsvęši Erps sé noršan megin ķ Höfšanum, en viš sem lifum og hręfumst ķ nįttśrinni allan įrsins hring hér ķ Eyjum, sjįum mikinn mun į svęšum, eftir žvķ hvort žau snśi ķ noršur eša sušur. 

Margir hafa spurt mig śt ķ žaš, hvort ég telji žaš aš Erpur muni svara minni fyrri grein, en ég hef enga trś į žvķ, enda er hann bśinn aš višurkenna žaš aš hafa dreift kjaftasögum um Eyjamenn og hefur neitaš aš bišjast afsökunar. 

Tek žaš lķka fram aš ég hef rętt žessi mįl viš fuglafręšinga į Nįttśrufręšistofu Ķslands, en žar vilja menn sem minnst lįta eftir sig hafa en eru mjög óhressir meš žessi vinnubrögš Erps.

Aš lokum: Hvers vegna svona mikiš var af lunda nśna ķ įgśst og töluvert af sķlifugli sem bendir til žess aš eitthvaš af pysju hefur komist į legg žó ekki sjįist žaš ķ bęnum (mér hefur reyndar veriš bent į žaš, sem ég tel rétt, aš eftir aš Eišiš fór aš byggjast upp jafn mikiš og raun ber vitni, žį hafi lundinn hörfaš undan). Varšandi lundann nśna ķ įgśst, žį tók ég eftir žvķ nśna sķšsumar aš nįnast ekkert sįst af snurvoša bįtum hér inni ķ fjöru, enda voru žeir allir bśnir meš kvóta sķna ķ vor og spurning hvort aš žaš hafi ekki oršiš til žess aš śr ręttist hjį lundanum sķš sumars. Reyndar eru žeir algjörlega ósammįla mér sem eru į snurvoša veišum ķ dag, en aftur į móti, gamlir sjómenn sem eru löngu hęttir sjómennsku og hafa veriš į snurvoša bįtum algjörlega sammįla mér, en aš sjįlfsögšu žarf aš rannsaka žetta betur sem og įhrif makrķlsins į ęti lundans. 

Fyrir nęsta įr legg ég žvķ til aš leyfšar verši veišar ķ žessa 5 daga sem leyfšir voru ķ fyrra og sķšan svona ca. ein helgi einhvern tķmann ķ įgśst og žannig tekin sżni af žvķ hvernig lundastofninn er aš žróast og žaš sem žį yrši veitt aldursgreint, en enda žetta aš venju meš žessum oršum: Lundastofninn ķ Vestmannaeyjum skiptir milljónum og hann mun gera žaš löngu eftir minn sķšasta dag.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband